bypass sewing

A sewing structure in which the thread in each gathering does not attach that gathering to all of the sewing supports on the spine, but only to a selection of them. Like all economies, there is a trade-off, in that the fewer the supports sewn around in each gathering, the quicker the sewing, but the weaker the structure. The process is also known as skip-station sewing (Spitzmueller). Bypass sewing has been recorded on a French inboard binding of the second decade of the sixteenth century, but does not become common until the 1550s (Pickwoad Onwards). After that time they come into widespread use across Europe, often, from the seventeenth century, in combination with multi-section sewing.

Hefteteknikk der man utelater å hefte hvert legg til hvert heftbind, men bare til noen av dem for å gjøre hefteprosessen hurtigere.

Siuvimo būdas, kai lankai siūlu tvirtinami ne prie visų, o tik prie tam tikrų nugarėlėje esančių ryšių. Kaip ir kituose amatuose, knygrišystėje siekta ekonomiškumo: kuo mažiau ryšių siūlu apvejama siuvant kiekvieną lanką, tuo greičiau susiuvamas blokas, nors dėl to susilpnėja jo struktūra. Siuvimo procesas anglų kalba taip pat vadinamas „skip-station sewing“ (Spitzmueller). Toks siuvimas praleidžiant ryšius yra užfiksuotas XVI a. antro dešimtmečio prancūziškame įriše integruotu viršeliu, bet iki XVI a. vidurio nebuvo įprastas (Pickwoad Onwards). Nuo tada jis plačiai taikytas visoje Europoje, o nuo XVII a. dažnai derintas ir su daugialankiu siuvimu.